Sveiki(,) finansai #9: greitosios mados spąstai – pamirškite keturis sezonus

Pavasarį kartais norisi atsinaujinti: pakeisti šukuoseną, stilių ar įsigyti naujų drabužių. Tačiau greitosios mados pasaulyje noras atsinaujinti vis dažniau virsta nuolatiniu spaudimu pirkti daugiau, nei iš tiesų reikia. Socialiniai tinklai ir nuolat besikeičiančios tendencijos kuria įspūdį, kad vis atsiliekame nuo paskutinio mados klyksmo, o impulsyvūs pirkiniai trumpam pagerinę nuotaiką netrukus gali virsti gailesčiu, spintoje kabančiais nenešiojamais drabužiais ir vis plonėjančia pinigine.

Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir rinkodaros projektų vadovė, turinio kūrėja Aistė Svarauskaitė kartu su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene šiame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi apie greitosios mados įtaką mūsų emocinei ir finansinei sveikatai, impulsyvaus pirkimo psichologiją, socialinių tinklų kuriamus troškimus ir praktinius būdus, kaip atsinaujinti sąmoningiau – nepakenkiant nei savo piniginei, nei savivertei.

Transcript

SPEAKER_01 0:00

Pasarį labiau nei kitais metų laikais atrodo kylą noras atsinauinti. Ir paprasiausia tai padaryti, kečiant šukosiną, keičiant stilių ar įsigijant kažkokį naują drabužį. Tiesa, kartais, po kurio laiko panešioju starūbą aplanko liudesys ir galbūt netokia savi grūžą dėl neapskaičiu išleistų pinigų. Šiame sveiki finansė epizode kalbame apie greitą madą ir ką jį daro mūsų finansiniai ir emociniai sveikatai. Kalbėsime sugydytojų psichoterapeutų, daini įkučionių ir rinkodaros projekto vadovė turinio kurie haistės svaraukaitę. Sveiki. Sveiki. Ar tiesa. Kavasarį norime labiau atsinauinti ar pastebikavo siekei, daugiau domisi made, nežinau, klausia dalyko, ir vyksta kažkoks pakilimas toks pavasarinės.

SPEAKER_00 0:56

Mano sekėjų tarpe gal ne tiek daug, nes mano sekėjų žino, kad pas mane neras labai daug informacijos apie paskutinius trendus kažkokius, apie naujų daiktų pirkimą ir panašiai. Bet turbūt čia visiškai natūralus toks tai dalykas, kad ateina naujas sezonas, naujėjai, pagaliau galų gali išinom iš tų sniegų iš to šaltos žemos ir nori nusimesti tą storas trukės ir atsinauinti. Tai čia toksai žmogiškas dalykas, bet turbūt susijęs ne vien su pavasariu, tiesiog ateina naują sezonas. Varą visiems nori moterį ypatingai naujų suknelių, rūdenį kažkokių naujų batų, žiemą žiūrėkit ir strikės naujos prisileikia. Tai čia turbūt tas naujo sezono toks dalykas, verčiantis atsinaujinti ir atsigivinti savo stilių.

SPEAKER_01 1:36

Bet man sada kila klausimas, ar nori, ar mes išmokome norėti? Nes yra vienas greitas greitosios mados prekės žemklas, kuris dabar dyktuoja, kad jau ne sezonais, bet jau praktiškai mėnesiais ar savaitams į leidžia naujas kažkokias arbo to kiekio kolekcijos, kurios kūrė baimę nespėti, nenusipirkti, negauti ir tai dar labiau greitina.

SPEAKER_00 2:02

Tai yra ta baimė, čia turbūt ir psichologinės pusės galima šitą dalyką pakomentuoti, bet tokių dalykų, kaip keturis sezonų jūsai pas mūsų nebėra. Yra tiek sezonų, kiek metų yra savaičių. Tai reiškia naują savaitę, naujas kažkoks tai stilius, nebūtinai, tai, kad žiemą atsiranda kažkokia žiemą į netinkam drabužiai, bet tiesiog viskas tai naujo. Galvia socialinės medijos labai greitai na tuos vadinamos trendus, tas tencijas, jų atsiradimą ir skatina žmonės įsitraukti tai, nes kai pradė matyti, kad visi aplinkui tave turi ta naujausą kažkokia tai daiktą. Jo nebeturėti pasidaro tarytum gėdą, tarytum, kaip aš čia dabar atrodysiu ir tas paskatina žmonės, įkristi tariūną ir vis pirkti kažką tai naujo, naujo, o praeiną savaitę praeina dvi ir žiūrėkto daikto niekur nebesimatų, niekom nebeįdomus, kur jie tada atsidūrė arba mūsų spintos gilumoje, arba blogiausia atveju turbučių kynę.

SPEAKER_01 2:52

Tai, kaip čia iš tos psichologinės pusės. Kas čia vyksta? Dainiau. Kodėl.

SPEAKER_02 2:58

Kurkam?

SPEAKER_01 2:59

Kod dėl kom mes čia perkam, dėl kom mes čia perkam, kas savaitė naujus rūbus.

SPEAKER_02 3:03

Dėl tok pinigų.

SPEAKER_01 3:04

Turbūt vienas iš dalyko įra, ne.

SPEAKER_02 3:08

Iržūdė kos žmonės perkami tikrai dėl to, kad gali saulėisti pirti daug ir turėtų kažkokių tai daug renginių visokių, kur dalyvauti ir ten pasipušti reikia kiti, dėl to, kad reikia kažkaip atsinavinti, nužiuoginti save. Atsiarda emocinis pirkimas, kur nebūtinai, kad man reikia, bet man liūna, nuobodu, jau paparduja pasivaikščioti ir nusipirkau, tai gal reikėjo paparką pasivaikšti, nebūtų reikėjo nieko pirkti. Tai va čia tiek tokia keisti tokė, nes aš manau, yra vienas momentas pirkimas dėl to, kad kažkas seka brandais ir visokis kažkiais strendais, ir kitas yra pirkimas, tas emocinis pirkimas, kur aš kažkaip jaučiuosi ir man kažką naujo nusipirkus pagerės tą savyutą. Šįpia yra įdomiausias dalykas, tai yra, kad mums gerą savyutų tai yra iki tol, kol mes įsigijam, nes tas dopaminas skiasią iki iki rezultato. Mes nuspėjom, kad man bus faina. Nusipirk sim kažką tokio įdomaus, kažko gražaus ir iki to yra faino. Ir kaip to išsiskeria dopina, su po to būna toks nu gerai. Gal užsidėsiu kažkur tai. Tai čia ir suvažar, das gali būti irgi susijęs, kad žmonės pradeda geriau jaustis, atskrandaus saulės. Jie tokia tikrai pasiunta smagesnė ir tas toks įvadinus gedonizmas, toks malonumo pojūtis gali pereiti ir tada į aprangos komoną, kad aš noriu įsigyti vien tik dėl to, kad yra man faina.

SPEAKER_01 4:39

Dar grįžt prie tokio, kai tu pasakyti, kad tikrai turime daug pinigų. Asiminau, kad turbūt tik prieš 20 metų, 200 kokiais antrais, trečiais metais, man pirmą kartą realiai teko suprasti, ką reiškia ein pasišopinti. Iki to laiko mes aš nedarydau tokių dalykų. Man reikėdavo daikto, aš nusipirkau daiktą. Ir mane pakveitė draugė pasišaupinti ir ašidu, ką tai reiškia, nesai buvo iš Portugalijos atvykusių. Ir sako, mes vaikšusim po parduotuves ir darysim, gal rasim kažką įdomus ir tada spręsim, kas to daryti. Nu, žodžiu, iš tiesų pamenu naują dalyką, kuris atsirado augant paiemoms, turint daugiau laiko, ir aišku, buvo labai įdomu yra nuostabu ieškoti tų dalyko, bet turi tai kainą. Ir labai daug pasakojo, aš irgi stebėjau, kiek išmetama rūbą, kiek tai sugeneruoja savo duomisijos. Kai mes netvarėjai prižiūrim, tai tikrai gal gali pasilinti, nežau, pagrindiais atradimais, ką jis atradous domėdami iš tą temų.

SPEAKER_00 5:51

Drabužių išmetama labai daug, dabar bijau tik tai pamatuju skaičių, bet skaičiuojame, kad kiekvieną minutę man atrodo po šiukšliavėžį drabužių pasaulyje išmetama ir tai tik tai daugėja, nes tiesiog drabužių kokybė su metais vis prastėjo. Kainos tik tai kyla, bet žmonės juos vis tiek perka ir jeigu anksčiau drabužių neišiodama, nežinau, metus, nu, anksčiau tai šius nešiodama turbūt 10 metų, bet tas laikas nešiojamos įtrumpėja kiekvienais metais ir to drabužio gyvenimas į trumpėjo. Tai pasišniki su žmonėm, kurie vis dar perka greitosios mados parduotuvėje, nusiperka drabužiai, tikrai nepigus, sakykim 50 eurų, nėra mažai išleisti, už nežinau, maškinėlius kažkokius tai. Bet nelabai žiūrė, kaip skalbi, nelabai prižiūri, žiūrėk du, trys kartai jau kažkur skilūtės atsirodo atsirado. Nu, jauki darbo nebeisi su tais marškiniais kilėtais. Jeigu nešiuosi jau kažkur namie, nes netinkama namie, tai dažniausiai išmeti. Tai tikrųjų, tie skaičiai yra milžiniški ir jie tik tai blogėja, nes pirkimas tik tai auga. Tai žinoma, ir visi ištikliai, ir dežymos, ir vanduo ir visos žmonių grupės, kurios gyvena tose vietose, kur drabužiai gaminami, yra labai labai pažeidžiamos, nes ir chemikalų vis daugėja. Tai ne vien iš metomų drabužių kiekis, bet visa visą eksosistą ir visas visos rytis, kas palėčia pasaulį, iš tikrųjų labai labai prastėja būtent dėl masiškos drabužių gamybos, kuri yra tokia, kur žmonės net neperka, nes prekiniai ženklai specialiai gamina daugiau, negu jie pardu. Ir pasku dalį išmeta. Tiesa dabar, ES kaip tik prie tokį kaip įsitatymą, kuris įsigalioja nuo šių metų liepos mėnesį varos, kad visi prekinė ženklai, kurie veikia Europos Sąjungoje, turi deklaruoti, ką jie daro su neparduotais drabužiais. Nes dažniausiai tikrai iš visų planuojamų kiekių, ten 30-40 procentų drabužių būna neparduodami ir kas vykdavo iki šiol ir vyksta dabar, kad prekinė ženklai tiesiog laikina tuos drabužius. Degina, nes sudeginti yra labai pigu. Kaip tik visai nesanai išnekėjo, kad sakė kilogramas drabužių sudeninti, kainoja 4 eurantus. Tai kodėl to nedaryti? Tai va, be dabar priimtas toks nuisatymas, kuris tikėtina gal padės prekiniams ženklams kažkiek tai sustabdyti visą šitą savo gamybą, o galbia ieškoti naujų būdų kasutais drabužiais daryti. Galbūt aukoti, galbūt perdirpti ir ieškoti tiesiog naujų kelių atrasti jiems naują gyvenimą.

SPEAKER_01 8:13

Bet ar tikrai mes tai staiga užsinorim. Kai tas užsinurėjimo mechanimas veikia, aš taip galvoju? Staigai šij jau ir pamatiau, būtinai man reikia šito daiktų.

SPEAKER_02 8:21

Nu, tai užsinori? Tam yra aiškų mechanis toks. I niekur niekada nieks neatsiranda. Tai ir užsinorėjimas niekada nebus toksai tiesiog iš oro.

SPEAKER_01 8:34

Kakapimė.

SPEAKER_02 8:36

Kažkoks tai kabliukas, ar tai bus kažkok, kažkoks trigeris vadinkiam, nes turi būti kažkas tai. Ar tai yra vaizdas, ar garsas, ar yra žieda kažkokia reklama, yra kažkia tai draugę ir draugas apsirengė. Ar matom kažkokia socialinė tinklose, staiga ten, kažkoks tai plinta, kažkoks draubužis, ar vienas ir toks. Ir tai mes pamatom, kad, o kažkas tai gali būti, kad einam parduotuvė ir mūsų kabino prieš tai. Mes esam šit tokia gana žmonės, kuriuos galima paveikti. Ir jeigu mes prieš tai buvome labai fainai nusiteikę su žmonėmis, buvom gerai tokia malonus, kažkas mūsų padarė fainas paslaugas. M galima ateyti, ir labiau nusipirko. Vinik dėl to, kad toks kaip. Nežinau, kaip angiškai toks, priming efektas yra toks, kuris paruošia mane tam. Tai gali būti vaizdas, gali būti garsis, gali būti kvas ir ašinauž, pridotų ir stagų kažkoks, kuris prims, nežinau, ten pavasarį ar mano vaikysė dar kažkokia, tai aš karbus labiau lenkęs, galbūt ten pirk. Nemai, kad pirksiu, bet kai kurie žmonės žmonės, jeigu sudedam daugiau tokių trigerių, jie ir labiau nupirks. Ir tai yra toksai kabliukas, nes šiai pagalidėję, jeigu man reikia, tai aš tada pirku. Man reikia daiktų, suplyšio kojonė. Nu, reikėtų naujos koinas. Ar ten suplėšų batį? A, reikėtų nujų batų. Ten kažkoks, nužant išvarko alkuis, nu jau reikėtų naujo švarko, nes jau kaip čia tai patroksio. Arba užluopit šį gratį. Tai tada yra kažkoks poreikis, kur iš tikrųjų, neturiu to daiktų ir mane reikėtų, bet kuras toksį, užsinorėjau. Tai savūsi su kažkokio emocinio dažniausiai fonu. Bet žinom, kad tikrai emocijos labai parduoda ir emocinis fonas, mano emocinis fonas, galbūt aš liūžiu ir man prinksmins mane tas rabužės. Galbūt tiesiog, sakau, kažkokie tai prieš tai įvykę dalykai, kurie paskatinės, bet niekada nebūna tiesiog, ai užsinurėjau. Jeigu žmogus sakys, kad ai užsinarėjau, nusipirkau, tai nesąmonė. Taip nebūna. Jis nebūna, ai užsinurėjau nusipirkau. Ten tikrai bus kažkas ir gali būti žmogus neprisiminas.

SPEAKER_01 10:48

Paista, ar jeigu tu išskirtum vieną taisyklę, kurie padėtų, kaip tu galvoji, nepasiduoti arba atpažinti, kad man mane jau veikia ar socialiniai tinklai, kažkokios reklamos, kažkokios kvapy ir emocijos, kas tai būtų.

SPEAKER_00 11:06

Man atrodo, reikia tiesiog priimti tą dalyką, kad mūsų visus veikia socialiniai tinkla ir čia net nėra kąvoti, kad neveikia. Aš labai mėgstu tokį pasakymą kad kai preki kažkokį tai drabužiai pagalvok, o jeigu tu niekada negalėtum suju nusifotografuoti ir kelt nuotraukos Instagram, tikrai tu prikumą drabužių, nes aišku, kojimas suplyšusios ar marškiniai, arškas taip reikėtų drabuži, bet tikrai detrendiniai drabužiai labai dažnai būna tokia, kad pamatai kažkur tai ir man reikia, nes aš irgi sikeli nuotraukio ir labai čia fainė atrodų. Bet šiaip tai pagrindinė teisyklėme man atrodo, yra tokia seną, kaip pasaulis. A šią visam kartuu, jeigu pamatai kažkokį tai drabuži ir savo galvojai negali sukurti bent penkių darinių su tuo drabužiu, tai reiškia tau jo nereikia. Ir aš nekalbu apie pamatu fainą joną ir darinsiu jų taltamą įkūdę, kurie turizkus. Pilna, pilną, derinių, subatais, surranės su galbūt kažkoki švarku ar palų, jeigu neįsaizduja savęs penkiosi skirtingosios situacijos su torubų, tikėtinė, kad tau jo nereikia. Nes tikrai dažniausiai mūsų einant parduotuvėse patraukia nebaltamų įkūtį ir nepilka švarkas mus patraukia kažkokis ryškia spalvas, kažkokia raštai, kažkoks naujumas tas toksai noras. Ir labai dažnų atveju tie drabužiai atrodo gerai ant manikeno, ypatingai, jeigu žmogus neturi išsigrį savo asmeninio stiliaus ir šiai tai gyvenime nenešioja, pavyzdžiui, labai daug spalvų, tai tikėtina, kad tas rūbus tikrai bus vienam kartui, vienai progai, vienam koncertui kažkokiam, o paskui kabės spintoje ir kiekvieną kartą atsidarį spintą žiūrėti, atabar biškelį pasigraužė. Taip. Nu, panešioju, bet va nežinau, kur daugiau užsidėti, išleido tos pinigus, nu ir kąte mano pinigai spintoje?

SPEAKER_01 12:44

Taip, taip, gerai, kad galima jau vis dažniau parduoti tos rūbus, ar ne, ir to būti prieš pookalį kalbėjom, kad jauni žmonės labiau linkę yra pirkti devytus rūbus, ar ne, ir turkį kartais ir labai vertybinį požiūriai, greitą jamada, ar ne, aš nežinau, ar pastebit, ar tu pastebi šitos dalykus.

SPEAKER_00 13:05

Jo, pastebi šitą dalyką be čia toks irgi įdomus parodoksas yra nes sako, kad ta karta zeta, ne ta Dženzia yra ta karta, kuri labiausiai domisitvarom, jam įdomiausia, bet tai yra iš tikrųjų ta karta, kuri daugiausia išleidžia pigų grytosios mados parduotuvės. Ir tai labai dažnai susidaro dėl to, kad tai tiesiog yra prieinamiau, nes antru rankų parduotuvės jau ir dabar nebėra tokio spigio. Galima rasti pigių dalykų, bet jeigu nori kažko išskirtinio, jaunimas tikrai ieško kažko išskirtinio ventažas dabar labai irgi ant bangos yra, tai tie drabužini iratai kainuoja daugiau, o kadangi jie nori ir būti vis naujesni stylingi, tai jie yra tikrai labai dideli ir greitosios modos vartotojai. Bet tikrai tas traukėsi ir tikiuosi, kad to mažės, nes jie vis tiek supranta, kokiame pasaulyje gyvena labiau yra įsigilinę į savo aplinką į visas aplinkos saugos problemos ir panašiai, tai labai tikiuosi, kad tas jų pirkimas greitosios modos parduotuvės atitiktai mažės.

SPEAKER_01 14:00

Pirkti tai pirkti. Čia vienas dalykas, bet ką ir sakė ir kaba, paskui, ar ne, ir aš irgi pastebėjau, kad vieniem žmonėme lengviau atsisakyti rūbų, ar ne ten juos perleisti ir daiktų kiti. Tikrai turi emocinį prisiršimą prie jų, ar ne, ir jei kažkokia tarsi dalis asmenybės tampa, turbūt ir perkant jie yra dalis mūsų statuso, kažkokį yra daug ir patarių, ar ne ten pagal rūbą stinka, pagal prota palydį. Tai irgi įdomu, kaip tu galvoju, kiek tai yra susiję su mūsų statusu turėti naujausius būtent šitos kolekcijos mados, naujos bangos rūbos.

SPEAKER_02 14:43

Labai priklausoma to, kurie grupė aš sakė priskiriu kurie grupė, su kuo aš su kuo aš tapinosi. Nes jeigu aš nesitapatinų su nieko labai stipriai, tai aš taip ir koks man skirtumas. Tas statusas nieko nelaubnu nieko ten labai stipraus ir neparodės. Bet jeigu aš reprezentuoju kažkokią tai grupę, tai aš noriu, kad nuvat, jeigu toj grupė tai rengiasi, tai širgi tai pengius ir tada sarandau, visienodai iširengė. Mes jūsų skirtiniai, bet mes visi tokia patim. Tai kartais gali būti toksai pasijukęs žmonės. Artais susiję su status, manžą susil su to, kad aš noriu pasirody, kad galiu. Ir kai kurie žmonės tikrai ten vos neatikėtą sudo arba ten sako, nu va šitas tai tiek kainau. Koks man skirtumas, kiek tas darovžius kainavo, typo. Nu ir? Tai dabar šitą labiau mylėti ar ten gerb labiau, ne. Bet aš taip va, nežinau, ar vis laiką statusas ten. Aš galvoj, kad daugiau yra toks impulsyvus, kartais pirkimas.

SPEAKER_01 15:47

Viken sen irgi mačiau tavo pasidalinimą, kaip išmintingai galima paskaičiuoti. Verta įsigyti kažkokį daiktą arba nevertin, tai nebūtinai yra tiesiog, už tai šitas kainau 5 šūrų, šas 500, ne?

SPEAKER_00 16:00

Čia mano labai mėgstamas toksai terminas, anglų kalbojai vadinasi kos per wear lietuviškai aš taip išvarčiau kaip vieno padavėjimo kaino, nežinau, ar taip tiksliai verčiasi, bet tiesiog perkame drabuži, kaip pavyzdys. Baltimarškinė, kurie kainuoja 20 eurų, piggi medžiagą, pigai pisiūta, dažniausiai greitosės mados parduotuvėse ten ir siūlės skryvokos būna, kartais net iš parduotuvės įvaikštama, filmuodą turį, pamatau jau ir ten iširusi tos drabužius. Nelabai mes jį prižiūrim tą drabužę, nes dažniausiai, kai mes nemokam daug pinigų už drabužio, tai mes ir nelabai esam linkę investuoti laiko jo priežės. Atrodo nedaug man sumokiau, tai koks čia labai skirtumas didelis. Dar nežinau, penkis kartus užsidedame, žiūrėkus skilutę atsirado kažkur tai ir galima vertinti, kad to vieno drabužio padavėjimo kainą yra 5 eurų. Tai aišku, ne visada brangesnis drabužės yra tikrai kokybiškes, nes nereikia laikytis šito terminą, nes dabar labai daug ir garsų dizainerių gamina tikrai gerokai įgiau tos drabužius ir jie tikrai nėra kokybiški, bet jeigu įsijome, nežinau, lietuvių dizainerio, organinės medvilnės, Lietuvoje siūlė iš kokybų udinių pasių tą palaidinę, nežinau, už 40 pavyzdžių eurų. Irn tarnauja metus du, tris, keturis. Mes kadangi daugiau smokėjom, tai gal ir neskalbintos baltos palaikinės su juodais. Gal skalbim tik tai su baltais. Gal mes nemetame džiovyklių? Gal mes kažkaip tai ant žemesnės temperatūros skalbiam, išlyginam, prižiūrim tą drabužį. Ir tai man tarnau daug daugiau laikų ir tada paskaičiuoji, žiūriu, kad pirmos palaidinės padavėjimo kain gavosi 4 eurai, o antros žiūrėk jau yra euro nebesiek. Tai va tai va kartais pasiskaičiavus tam tikrus drabužius pasidaro aišku, kad kartais tas brangesnis drabužius. Pabaigoje iš tikrųjų yra pigesnis. Ir aš tą pavyzdį labai mėgstų nuvartoti ir su proginis drabužis, nes ypatingai moteri misaiik norės į kiekvieną kažkokį tai progą, naujos suknelės. Vyrams labai paprasta vienas kostumis ir gali nuovestų iki laidatų apsivilkti. O norys ir kažkokios tai naujos suknelės ir tada nui parduotuvė nusipirki einį pasivaikščioti po parduotuvės, randytą suknelę už, nežinau, 2, 300 eurų, nes proginių suknielių tai pigai neįsigyssi. Užsidedė vieną kartą. Ir tada tau kažkas galvoja yra pasakęs, kad antra kartą, tai jau nebesivtų suknelės, nes kaip tu čia atrodys. Ir kabo įnai spintoja. Ir vieną kainų tokia ir lieka. Tai aš dėl to visą laikato moteris tiesiog nuotis, nes darbužių ypatingai proginių nuomai labai stipriai populiarėja. Taip gal kartais atrodo brangi, bet kai tu gražini tarvų ir tau nereikia rūpintis ir jo matyti daugiau savo spintoje ir griauštis dėl to, kad smokėjų tos pinigus, kažkaip lengviau valdušos pasidaro.

SPEAKER_01 18:42

Kokie dar būtų, nežinau, dabar kaip tik pradėjo nu tokio, kad pavasaris, labai noris kažko naujo ir geriausiai draugiai. Ką pataru? Noriu tikrai atsinauinti. Normalu, būkime, teisingi, turime mes ir norų, ne tik puatingai kartais skaičiuojamas, noris iš spalvos, galbūt, nors kažko najo. Tai taip penki, kažkokie turi būti galimi komplekti, aš jau išmokaušų rūbų. Kieškoti, ką atkreipti dėmesį, kas kaip patikrinti, galbūt ar kad tas rūbas būtų vertas tos investicijos.

SPEAKER_00 19:15

Pirmiausia, tai savo spintoje ieškoti, nes tikrai mes turim be galo daug drabužių ir visai nesanai skaičiau tokį tyrimą, kad žmonės dažniausiai nešioja apie 20% savo spintos turinio. Kas tiek 80 procentų yra tikrai labai labai daug. Ir kai pradžiai pasidarė tą vadinomą spintos revizijai ir atsisvaikini su tais drabužiais, kurie galbūt dydis nebitinka, galbūt morališkai yra pasenė, galbūt atsibodė tiesiog, kai su jais atsisvaikinti, tada vietos kažkai tai spintoje atsiranda. Ir tada galim sėsti prie sąrašo tiesiog. Pasižiūrėti, kom reikia. Galbūt iš tikrųjų tai batai suklyšų ir reikia pavasario naujų kažkokių tai batų. Gal noris jis triukęs kažkokios. Ir kai susidarom tą sąrašą, aš prieš tai mėgstu irgi pasižiūrėti kažkokius stelių sidėjų internete ir pasižiūrėti, koks yra vienas dalykas, kas tuos visus pavyzdžius vienyje, sakyčiau. Gal ten nežinau, raudonas karelė tiesiog, kur man visus darinius pakelsi kažkokį tai kitą lygį. Ir tada susidaryti tą sąrašą ir su tuo sąraša įti parduotuvės. Ir tada nebebus taip, kad mes vaikštam po parduotuvės ir ieškom kažko. O bus taip, kad mes vaikštam po parduotuvės ir ieškom kažko konkretaus. Kai randam tą konkretų pavyzdį, aš visomet sakau, žiūrėti į drabužio sudėtį, nes man atrodo, kad mes turim per mažai pinigų, tam, kad mes leistumėm savo pinigus prastos kokybės drabužiams. Nes dabar parduotuvės yra užtvindytos drabužių iš poalies yra vėlgi, nes ne visada jis yra blogai, nes yra funkcijų drabužių, bet pirkti mėgstinių iš sinetikos, turbūt nėra pats geriausias variantas, pirkti drabužių, kuris yra prastai pasiūtas, visada reikia žiūrėti geresnę kokybę, geresnę sudėti. Investavo šiek tiek daugiau geros kokybės drabužių, mes jį labiau prižiūrėsime, jau galbų gale labiau džiaugsim jį nešiodomi. Ir tiesiog į viena diena bus vainesnė su to kokimišku drabužiu, negu užsivus kažką tai labai įprastos kokybės.

SPEAKER_01 21:04

Taip, taip, bet pat minėjau, kad dar nepasiimam sąrašą ir įnam į parduotuvės ieškoti tuo malonumo, to pamino, kolosiu.

SPEAKER_02 21:12

Tai čia nebusio to malonumo, čia jau bus toks iki prieš reikalo.

SPEAKER_01 21:15

Aisų sąrašų nebus?

SPEAKER_02 21:16

Ne, čia yra išreikalų.

SPEAKER_01 21:18

Tai ten išrašy kažkokį vieną toikį.

SPEAKER_02 21:20

Nebent ten bus taip, kad aš įsivaizduosiu, kokie yra kaip gražė atrodytų taip. Nu, aš tik taro prizmė žiūriu, man tai yra tas, man reikia, ašinu ir bandau pirmą pataikiį iširink, kad man patiktų ir visku. Kūčiau. Kūryčiau.

SPEAKER_01 21:37

Tai tikrai bet tas ėjimas parduotuvės, nes tikrai mūsų veiks ir klapai ten ar nuovargiu. Ar geriau elektroninės parduotuvės. Kaip tu įsikų.

SPEAKER_00 21:45

Babai priklauso, turbūt, kad žmogų yra patogiau, nes mes gyvenam tome elektroninių parduotų amžių, kas man su jomom labai patinka, kad juos leidžia neturi pamačius kažką tai fainu. Kal nereikia, aš tai mėgš sitaikyti tokia taisiklę, kad aš tiesiog tas nuorodas įsirašu pas save kažkur. Į nautus ir palieku pagyventi. Sok pasižiūriu, ar man po dienos po savaitės, tai drabužiai vis dar įdomus, būna kartais po metų surandi, kažkokį nuorodų, pasižiūriu, ką aš čia galvoju? Kai gerai, kad nesne įsigijau. Tai kartais leidžia ilgiau pagalvoti, bet to pačiu elektroninės produotuvės irgi turi įvairių tokių technikų, kaip tave apgauti, kaip įtraukti, kaip pasiūlyti papildomą nuolaidėlę, kaip kažkokį tai geresnė. Labai toks dalykas, ant kuriuo galima pasleisti, tai yra tas nemokamas siuntimas nuo tam tikros sumos. Kai pasižiūrėk, trabužiai skinuoja 48 eurus, siuntimas nemokamas nuo 50. Nu, žiūrėkit, jau tavo krepšelės 150 pasidarė. Tai aš visalai laikotojų, kad jau geriau susimokėti už tą siunimą, tos 8 eurus ar kiek, bet neįšle daugiau pinigų. Tai jo, elektroninis parduotuvas mėgstai traukti jau jeigu ieškį kažko ko reikia, tai nesu tikslu, bet aš, pavyzdžiui, ką esu padarius, aš esu atisaksi visų įmanom naujienaiškių mados parduotuvių, nes jie tikrai labai trigerina kiekvieną kartą kaip gaunu. O gal nu išsipažiūrėt, gal kažkas nuodsirado. Gal kažkas nematytų atsirado. Tai aš, kadangi labai daug galvojų apie tai, kaip aš vartoju, nes čia irgi labai žmogaus priklauso, kiek jis įgalvoja ir kiek jis įstengiasi savo tos įpračius kažkokius tai susigreguoti. Tai aš tiesiog pagalu save, kad mane trigerina, tas naujanaiškis, reiškia mano sekantį žingsnis yra jo atsisakyti. O kai man tikrai kažkur reikės, aš nuisi ir įsysiu. Praėją kokie du metai. Diego nepradau.

SPEAKER_02 23:27

Neperikijų. Čia dažniausiai būna, nereikėjo, tiesiog nereikėjo.

SPEAKER_01 23:30

Tai jau pabaigai mūsų pokalbe daug girdėjom patarimų vienas iš jų, nežinau, norėčiau suprašti, kaip būti švelnių savo iš vienos pusės. Ar nebausti jau prasižengus. Bet išitos pusės atrasti tokių kažkokių būdu, girdėjom vienas pauzės, momentas labai geras, man patinka, padėsiu grįžtų, jeigu prireiksi ar ne tikrai galima dėti krepšelį grįžti prie to krepšelio, kokio laiko.

SPEAKER_02 23:58

Švelnių reikia būti visada sa, bet atlaidžiu, tai turbūt tada, kai nusipirk kažkokio tau nereikia. Tai čia atlaidumas ir labai tasat jau tą saulė labai paprasta. Taip aš į padariau, galbūt kažkokia tai laidą, negu tokios tengsita išteisyti kita karto kitaipsius. Tai čia labai paprasta sako priminti, kad nereikia todžių koks tuk durnas, kvailas, kad nusipirkai, ką tu sau galvoji, koki čia navė padari. Kita vertus, sveikai reikia primint, kad galima tai parduoti. Galima kažkam galbavonoti, galbūt kažkam pleisti. Tai pagalvoti daugiau priežšių, kaip čia su juo visgal to garbingai paselkti su drabužiu, kad neįspas mane karėjau. Spintai toks vargšas ten užpaustas, bet kažkur tai džiaugtų gyvenimo. Prieš perkant, visi patarimai buvo labai geri, dar vis laiką reikų klausi, kodėl aš noriu topirkti. Ar aš noriu ir man reikia vienas tos toks į momentas, bet per tą prusmeną ir kaip ašiaučiuosi. Aš dabar perku, kaip ašiaučiuosi. Ir dar yra toksai momentas, jeigu nusipirksiu, tai ar aš jau kaltas dėl to, nusipirkau. Iš karto iš karosi. Dėl sumos, dėl kažkokio kata nesudarimas. Nes jeigu ašiaučiu kalbas, tai jau kaip ir gal ir negerai nereikčiau jau to pirkti. Jeigu ašučios liūnas ir kažkaip tai emocija prislikta ir aš dar galvoju, ar čia man pirkti ar ne, tai nepirkti. Geriau toėti tą pirkinį ir pagalvo, tik po dienos dviejų tiesiog pasikeis mano galvoje.

SPEAKER_01 25:33

Atsiminiau pasakym, mano stabu, kur girdėjau, kai sakoma, kad yra tiek nuodėmingi malonumai ir neiš anglų kalbos verš įgilti plažės ir sako, yra tiesiog yra malonumai. Arba čia yra malonumas, arba ne. Gal būt. Tai galbūt netinodamas, kad aš blogai jausios. Galiu savo kartais leisti. Malonų.

SPEAKER_02 25:53

Nu, manau, kad čia tada yra tasimoronas turpėlį, kad nu kaip galim tada blogai jaustis, jeigu aš jausiu malonumą. Tai ne, tai tada kaip tik jeigu aš čia va dabar jausiusi malonį pirdamas, tai reikia palikti tą gerą jausmą. Nu, nusipirkau. Nu ir buvo greitama da, nu venis, nu taip, ne okiai. Bet man tuomet tu buvo faina. Viskas tvarko. Kita diena, aš galvoju, kad aš irgsiu kitaip, supratau, pamoka man. Dabar jau galiu kažkai kitaipis. Bet kaltinimą savazis labai sunke emocija, nes tai sukėria stresas, stresų sukeli vėlgi žemesnę emociją, galėsi pirkti tam, kad išeiti iš to streso ir vėl patžiūsiu, kad nesam nusipirku, vėl stresas vėl reikia spirti, kad geriau jūsų. Galima, jo, galima pasiskolinti, pas man matirį ar kažkur tai ten. Bet aš sakyčiau, to tokio išvengti savę skaltinimo, priimant, kad aš irgi žmogus, galbūt kartais suklytau, galbūt man yra sunku ir aš kaip pasimoksiu, aha, tai jeigu man buvo liūna, tai man geriau neiti parduotovė tiesiog. Nu yra viskas tvarko, gal man geriau eiti pasivaikščioti ir kažkokiu kitų būdu išbūti savo tą emociją, kad eiti ir linksmint savę, perkant drabažius, kuriuos vos ne kartais grįžus, suprantu, kad nu padariau klaidą, o blogiausia situacija, kai žmogus jaučia gėdė dar gražinti juos.

SPEAKER_00 27:17

Aš gal papildiau šitą vietoj, kad aš ir savo auditorijų visomet sakau, kad jeigu žmogaus tikslas yra eiti linkto tvarės nevartojimo, link taupimo, kažkokio gal tikslą turi, reikia priimti tokį dalyką, kad tas pokytis jisai per naktį neįvyksta. Ir jeigu nusprendį, kad tu čia ir dabar pradės tvariau vartoti, tas pats pokytis nebėra tvarus ir reikia leisti savo kartais tų gilti plažės turėti ir tas pokytis jisai toks banguotas. Gal tu savo taip pasakyti, kad viskas aš dabar nepirsiu, bet kartu su karto turis kažku tai save pradžiū, nes jeigu tu iki šiol visą laiką kas savaitę save nuolatos džiuginai ir nukirsi tiesiog tą gyslelę, tai tada tikrai iš tos laimės vėl grįžtų parduotuvės ir vėl prasidės tiek prikimo įgvarėti.

SPEAKER_01 28:02

Būna žmonės ir tai perka? Nuada, dabar savaitė kečiu, stimiau. Tai iš tiesų labai.

SPEAKER_02 28:10

Mėsiai, to mysirodo.

SPEAKER_01 28:12

Labai normalu, kad pašvietų vasarinė saulai nori sitnaujinti. Ir tikrai yra būdo, kaip tai padaryti nepakenkiant nei savo piniginiai nei savivarti. Pasinaudokite jais. Bet primenu, kad kartais geriausias pirkinys yra tas, kurio nebuvo. Tai tikrai labai džiugiuosi, kad klausėte stinklaidės iki finansai ir iki kitų kartų.