SPEAKER_00 0:00

Ar finansinė pagalvė svarbiau už investicijas. Pinigai daugeliui žmonių vis dar yra jau trima. Vieni juos kaupia juodai dienai, kiti ryštasi investuoti, matykisi didesn gražos. Tačiau ekspertai sako, kad abu šie pasirinkimai dažnai susiję ne tik su logika, bet ir su psichologija. Finansinius sprendimus lemia ne vien pajamos ar žinios. Svarbu vaidmenį atlieka vaikystės patirtys baime prarasti pinigus ir noras jausti saugiai. Ar tikrai investavimas skirtas tik turtingiems jiems ir kodėl šis mitės te betrukdo žengti pirmą žingsnį. Kiek mūsų finansiniuose sprendimuose yra logikos, o kiek emocijų ar investitavimo vis dar bijome dėl rizikos, ar dėl giliai išsišaknijusių nuostatų apie pinigus. Apie tai kalbame su ekspertėmis. Pinigai daugiau nei skaičiai sąskaitoje. Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologija ir kopingo kolegijos lektorė Vitalija Mikutaitėje pabrėžia, kad pinigai netik skaičiai banko sąskaitoje ar jų kiekis piniginėje esamoju laiku. Tai žmogaus vertės, galios pripažinimo ir saugumo simbolis. Pinigų trūkus ar net menka tikimybė, kad pinigų neužteks patenkinti būtiniausiams fiziologiniams poreikiams gali sukelti baimę ir stiprius vidinius išgyvenimus. Pinigų trūkus labai stipriai veikia ir poros tarpusavio santykius. Paiškina eksperte. Pašnekovė nurodo, kad tuomet, kai pinigų daugėje, didėję ir pasitenkinimas gyvenimu. Tačiau tai vyksta tik tam tikros ribos, beje, turimų pinigų kiekis tiesiogi neturi įtakos didesnį laimį, o ta dauguma žmonių pamiršta. Sako vieniku taitinė. Vaikystės patirtis formuoja mūsų santyki su pinigais. Psichologė teigia, kad jie žmonės, kurie vaikystėje patyrė nepriteklių ir skurdą, vėliau yra linkę labiau kopti pinigus, o ne juos investuoti. Finansinis nessaugumas lemia psichologinis traumas, kurios veikia finansinius sprendimus. Žmogui, kad jaustų į saugus, reikia pinigų banko sąskaitoje arba grinųjų kojinėje, o investicijos tokio saugumo nesuteikia. Investavimas visuomet yra susijęs su rizika, o tai gazdina - jų gali laimėti, bet gali ir pralaimėti. Pinigų praradimas yra psichologiškai nepakeliamas. Pasakoja veimikų taitinėje. Jie aiškina, kad nepriteklių gyvenime patyrusiems asmenims suaugus yra sunku investuoti į nekilnojamą įturtą ar terminuotus indelius, matą padarus prarandama greita galimybė pinigus išgrįžinti. Dėl šios priežasties gali kilti daug nerimo. Tai pat svarbu tai, kad jie, kur jau nepriteklių niekada nematė, kaip tėvai investavo, nebuvo ugdomas jų finansinis raštingumas. Tokiems žmonėms investavimas gali atrodyti nesaugus pavojingas. Sako ekspertė pašnekovė pabėžė, kad be ne kiekvienas žmogus nesąmoningai perima šeimos finansinius modelius. Vis tik pasitaiko ir tokių situacijų, kuet asmenys nori gyventi visiškai radikaliai skirtingą gyvenimą nei jų tievai, saugumas ar laisvė. Ko iš tiesų ieškome piniguose veimiku taitė nepasakoja, kad kopdami santupa žmonės dažniausiai bando sumažinti vidinį saugumo jausmą, o rizikuodami ir investuodami jie išgyvena jaudulį, azartą. Kitaip tariant, gauna do pamino. Tokiu būdu patenkinamas autonomijos ir kontrolės poreikis, investuodami žmonės tampa nepriklausomai nuo darbdavių, jaučiasi valdantį savo likimą. Sėkmingos investicijos gali suteikti pripažinimą visuomenėje, statusą ir aplinkinių pagarbą. Tačiau tokie žmonės pradeda jausti ir reformo baime. Tai nermas, kad tik niekas nebūtų praleista psichologinis spaudimas bijant pražiūrėti geras investicijas. Teigia pašnekovė. Psichologė pabrėžia, kad vaikystėje girdėjos frazės tampa kiekvieno iš mūsų vidiniais balsais, nes suaugę žmogus gali gyventi pagal tėvų perduotas nuostatas. Jei žmogus vaikystėje girdėjo, kad pinigai blogis, apie juos kalbėti negražu ir už juos laimės nenusipirksi, natūralu, kad ir suaugus jis nenorės domėtis finansinių raštingumu. Liaudijai dideli turtai neretai tebėra sėjami su nešvariai už dirtais pinigais, nurodo ekspertė. Ji pabrėžė, kad vienam finansinis saugumas reiškia santaupas ir stabilumą, kitam ⁇ laisvę rinktis, galimybę keisti gyvenimą ar jaustis nepriklausomą saugumo jausmas. ekspertė pabrėžė yra labai individualus dalykas. Finansinis saugumas prasideda nuo balanso. Svebban finansų instituto vadovėjų ratės neįsitikinusi, kad didžiausia klaida, bandymas rinktis arba taupymą arba investivimą. Sieant stiprios finansinės sveikatos ilgalaikėje perspektyvoje reikalingi abu dalykai. Taigi, svarbu turėti ne tik finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, bet ir kuo anksčiau pradėti invuoti į ilgalaikius tikslus. Pasakoja eksperte. O jos dar viena dažna klaida. Tikėjimasis greito rezultato arba manymas, kad nerverta pradėti invuoti, jei šiuo metu nėra galimybės atidėti didesnių sumų. Vis tik svarbu suprasti, kad ilgalaikėje perspektyvoje net ir nedideli, bet reguliarų žingsniai investuojant turi didelę reikšmę. Jie ne tik padeda formuoti sveikus finansinius įpročius, bet ir stiprina pasitikėjimą savo finansais. Taiškina pašnekovė. Jo tvilkė nenurodo, kad tai palaipsni neabejotinai kūrė tvarų finansinį saugumą. Investavimą atranda vis daugiau gyventojų. Kabinama banko atstovė teigia, kad didžioji dauguma lietuvių yra linkę taupyti, o ne investuoti. Duomenys rodo, kad didžioji dalis santupu laikoma sąskaitose ar indeliuose. Investavimą pamažu atranda vis daugiau gyventojų, tačiau daugeliui dar trūksta žinių įgūdžių ir pasitikėjimo savo jėgomis. Per metus mūsų banko investuojančių klientų skaičius išaugo pusantro karto ir pasiekia 141 tūkstantis bendras investojančių mūsų klientų turas per metus išaugo 35. Procentai ir siekia beveik pusantro MLRD, peur paaiškina eksperte. Jos vilikė nenurodo, kad gyventojai vis aktyviau investuoja į fondus, nekilnojamą į turtą, kitus instrumentus, tai rodo, jo ka susidomėjimas įvairiais investavimo sprendimais, drąsa bandyti, mitas, kad investavimas skirtas tik turtingesiems, vis dar gyvas. Ilgametė patirtį sukaupusi ekspertė aiškina, kad darbo praktikoje neretai vis dar tenka išgirsti, kad investivimas skirtas tik tiems, kurie jau sukaupė didesnį turą. Tokį požiūrį galima suprasti. Daugeliui gyventojų pirmiausia tenka pasirūpinti būtiniausiomis išlaidomis. Naujausios mūsų apklausos duomenimis 28 procentai namų ūkių išlaidos yra lygos arba nedidesnės nei pajamos, todėl dalai žmonių investavimų įlėšų tiesiog nelieka. Pripažįsta pašnekovė. Vis tik nuo jos didelė dalis gyventojų peržiūrėję savo biudžetą ir prioritetus, galėtų reguliariai atsidėti bent nedidelę sumą investavimui. Jos vilkė nepabrėžia, kad šiandien tam yra daug paprastų ir lengvai prieinamų sprendimų, o pradėti invuoti galima net nuo kelių eurų ar automatiškai apvalinant kasdienio pirkinių sumas - finansinis rezervas - vienas svarbiausių saugumo elementų. Banko atstovė sako, kad pradėjus domėtis finansinio raštingumo tem pirmiausia vertėtų sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams - tai vienas pagrindinių finansinio saugumo elementų. Jei tokio rezervo dar nėra, verta pradėti nuo taupimo. Taip pat investuoti nereikėtų skubėti tiems, kurie dar nesupranta, kaip investavimas veikia, kokios yra jo rizikos ir galimybės. Pirmiausia verta skirti laiko pagrindiniams žinioms, įvertinti savo galimybes ir tik tada pradėti investuoti. Sako jos villikinė. Paklausta, kiek pinigų turėtų būti sukaupę žmogus, kuris nori turėti finansinę pagalvę, pašnekovė nurodo, kad tai priklauso nuo žmogaus išlaidų ir finansinių įsiparigojimų. O jos dažniausiai rekomenduojama turėti bent rėjų mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą, kad verta pagalvoti, kokios sumos reikėtų pragyventi, jei kelis mėnesius negautumėte pajamų. Kodėl laikyti daug grįmųjų, nepati geriausia idėja, kabinama eksperte išskira, kad viena dažniausiai daromų klaidų, didelių sumų laikym grinaisiais. Tai o jos ne tik nesugu dėl sukčiavimo ar vagįčių rizikos, bet ir reiškia, kad pinigai laikui bėgant nuvertėję. Kita klaida ⁇ taiškaus plano neturėjimas. Svarbu įsivertinti savo finansinę situaciją, tikslus ir pasirinkti tinkamiausias priemonės jiems pasiekti. Taiškina jo svilkė. Ji pabrėžė, kad svarbiausia suprasti, jog invastavimas yra ilgalaikis procesas. Jis gali padėti auginti santupas, tačiau visada yra susijęs ir su rizika. Todėl verta pradėti pamažu, nuo nedidelių sumų ir investuoti tik į tai, ką suprantame. Visomet, prieš priimant sprendimus naudinga pasikonsultuoti su finansų srities specialistais. Profesionali konsultacija gali padėti ramiau priimti sprendimus ir išsirinkti tinkamiausią variantą. Padaria eksperte.