SPEAKER_00 0:00

Kodėl lietuvėms vis sunkiau įpirkti būstą? Būsto pirkėjų aktyvumas nekilnoj mojo turto rinkoje išlieka aukštas. Visgi, toks aktyvumas pirkėjoms atneša ir mažiau norimų šalutinių veiksnių, toliau likant mielių augančias būsto kainas, kurios stebiasi didženkių tempu visose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Gyventojų pajamoms saugant lečiau nei kila būsto kainos galimybės įpirkti būstą šiandet jau yra prastesnės nei buvo pernai. Kainų augimas išlieka dviženklis. Visose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiais metais toliau stebimas sitin aukštas pirkėjų aktyvumas nekilnojamoje turto rinkoje. Rezervacijų skaičius Vilniaus pirminėje rinkoje gerokai viršyje ilgalaikį istorinį vidurį, o sandorių skaičius centrinėje rinkoje jau matuojasi 2021 m. aukštumas. Aktyvumo būsto rinkoje pastaraisiais metais skatino ne tik mažesnės palūkanų normos, bet ir sparčiai augusios pajamos bei didėjantys gyventojų skaičius. Paklausą taip pat kaitino ir lūkesčiai, kadaliai gyventojų nusprendus atsiimti antrojoje pakopoje sukaupas lėšas pirkėjų NT rinkoje žiemet bus dar daugiau. Prie išaugusios paklausos prisideda į NT investuoti norintys gyventojai. Skaičiuojama, kad net kas trečias būsto sandoris Vilniuje yra sudaromas nedė pirmojo būsto. Beje, bet aukštas aktyvumas atneša ir mažiau norimų šalutinių pasekmių, sparčiai augančias būsto kainas. Lietuvos banko skaičiuojamas pasikartojančių sandorių indeksas rodo, kad per metus butai kaune brango daugiau nei 20 procentų toks spus būsto kainų augimas jau nedaug atsilieka nuo rekordinių 2021 m. Kituose didžiuosiuose miestuose būsto kaino saugo noikiau, bet augimas vis tiek siekia didžentlį tempą Vilniuje apie 13 procentų. Klaipėdoje 11 procentų būsto kainų augimui jau viršijant atlyginimų augimą, gyventojų galimybės įpirkti būsą mengstą. Neigiama įtaką darys ir aukštesnės palūkanų normos. Svebban skaičiavimais - busto kainų augimui jau viršint atlyginimų augimą, gyventojų galybės įsigyti būstą šią sumenko visose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vidutinės pajamos gaunantys vilniečiai šiuo metu gali pirkti kiek daugiau nei 61 kvadratinis metras. Didžio būtus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas su mažėjo daugiau nei 1 kvadratiniais metais, konia galimybės įpirkti būstą krito dar labiau 8 kvadratini metrai. Tačiau vis dar išlieka gerokai didesnis nei sostinėje ir siekia kiek mažiau nei 78 kvadratini metrai. Tuo metu Klaipėdoje įperkamumas taip pat mažėjo, bet vis dar išlieka aukščiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir siekia daugiau nei 85 kvadratini metrai. Šiais metais būdo įperkamų neigiamą įtaką toliau darys pačiai augančios būsto kainos situacija blogins ir Europos centrinis bankas, kuris prognozuojame bazinės palūkanų normas žiemė didins du kartus. Tai reiškia, kad gyventojų galimybės įsigyti būsta ir toliau blogės, o prastesnės galimybės retint pirkėjų gretas. Ne to, nors lietuvėms investicija į gerai pažįstamą, matoma į rankomis apčiupiama turto klasę išlieka vienų pirmųjų pasirinkimų, jos patraukumo smėgste. Pastaraisiais metais būtų pardavimo kaino saugo gerokai sparčiau nei nuomos kainos, kurios kyla nuosikiau ir labiau atspindė fundamentalią paklausą. Dėl to nuomos graža visuose didžiuosiose Lietuvos miestuose toliau mažėja ir išlieka maždaug vienu procentiniu punktų mažesnė už istorinį vidurį. Šis rodiklis parodo, kokia būsto kainos dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos. Šiuo metu Vilniuje nuomos graža siekia vos keturis be eručiai ir yra žymiausia per pastaruosius 15 metų. Kaune ir Klaipėdoje nuomos graža taip pat mažėjo ir vos viršyje 5 procentai taigi, norint jiems investuoti gyventojams. Vis patraukesnės tampa ir finų rinkos, kur galima rasti nemaž įmonių siūlančių ir stabiliai didesnį dividendų gražą. Šiemet enti rinka išliks aktyvi, tačiau augimo tempas lėtėja, nepaisant prastėjančio įperkamumo NT rinkas šiemet ir toliau išliks aktyvi. Tam impuls suteiks dalies gyventojų išsiimti antrosios pakopos pinigai bei pasikeisantis pradinio įnašo reikalavimas pirmąjį būstą perkantiems. Vis dėl to, jau matosi pirmieji sandorių augimo tempo lietėjimo ženklai, prastėjančios demografinės tendencijos, aukštesnės palūkanų normos ir lietėjantis atlyginimų augimas. Priežasčių, kodėl aktyvumas būsto rinkoje turėtų lietėti, to ieškoti nereikia, o silpnesnak turėtų sopinti ir būsto kainų augimą.