Swedbank Lietuvoje tinklaraštis
Swedbank Lietuvoje tinklaraštis
Kaip sukčiai tikrina mūsų budrumą netikromis nuorodomis
Use Left/Right to seek, Home/End to jump to start or end. Hold shift to jump forward or backward.
Kaip sukčiai tikrina mūsų budrumą netikromis nuorodomis
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Informacija apie nesumokėtą parkavimą, sulaikytą tariamą siuntą, už kurią prašoma sumokėti mokesčius, taip pat pranešimai apie apribotą banko sąskaitą ar „Smart ID“ programėlę – tik dalis žinučių, kurias kasdien gauna gyventojai. Neapsigaukite: tai – sukčių pranešimai, kuriuose neretai raginama skubiai veikti.
Kaip sukčiai tikrina mūsų būdrumą ne tikromis nuorodomis. Svebankio informacinės saugos vadovė žį daugonė, informaciją apie nesumokėtą parkavimą, sulaikytą tariamą siuntą, už kurią prašoma sumokėti mokesčius, taip pat pranešimai apie apotą banko sąskaitą ar smartį programėlę, tik dalis žinučių, kurias kasdien gauna gyventojai neapsigaukite. Tai sukčių pranešimai, kuriuose neretai raginama skubei veikti. Tokio pobūdžio žinutės su klaidinančiomis ar netikromis nuorodomis viena iš fišingo engėje, fizinką praškų fišingas. Sukčiavimo forma, kurią siekiama išgauti konfidencialius arba jau trius duomenis, perimti sąskaitų kontrolę ir patvirtinti pavidimą į sukčių sąskaitą. Toksčiavimo būdas - vienas paveikiausių ir dažniausių, jo mastai jauga, kai rodo naujaus webbangų menys, nors su fišingu susidurė praktiškai visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai, vis tik dažniausiai noklaidinančių eseame žiničių iralaiškų nukenčia vyresniai 35 metų žmonės. Fišingos sukeltų nuostoli augimą patvirtina ir pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro duomenys. Sukčiavimo per apgaulingas nuorodas praradimai šių metų pirmą ketvirtį šalyje sudarė 1 ir 30 milijonų eurų 53 procentai daugiau nei ankstesnį ketvirti 2025 m. spalio, lapkričio mėnesiais. Kai atrodo fišingas, trumpos, struktūruotos, kai kada netgi gazdinančio turniuose mežinutės ir eliškai, kuriuos lydi valstybės institucijų, bankų, kitų organizacijų pavadinimai, gali žmonės užklupti netikėtai ir paskatintis skubiais pausį acistas nuorodas, kurios veda į netikrus interneto puslapius. Visai tai dar daugiau - fišing aprašos - sukčiai aktyviai seka įvairias aktualės ir naudojas jų kontekstu. Tai padeda jiems pasiruošti atakoms. Pavyzdžiui, geguže baigėsi pajamų ir turto deklaravimas, kad apgavikai dar kurį laiką siunčiai gyventojams netikras žinutės, elaiškus apie tariamai neteisingai deklaruotas pajamas, papildomus mokėtinus mokesčius ir panašiai. Tuo metu gruodė klaidančios žinutės gali paveikti dėl arėjančio šventinio laikotarpio ir jo keliamos įtampos. Taip pat mažėsnio pačių žmonių dėmesingumo gaunamai informacijai. Greta įprastos informacijos apie prekias ir siuntas, žmonės vis dažniau pasiekia ir netikros žinutės apie tariamus mokesčius ar būdas. Kasdien gaudami daug informacijos, ne visada pastebė įtartinus pranešimus. O ar naudojasi sukčiai. Vis dar aktualu ir telefoninis sukčiavimas, kaip rodo banko ir institucijų duomenys, nors daugėja fiškingų atvejų, nesitraukė ir višingas NGL. Vis hingčiavimas skambina telefonu, kai tie patys jautraus duomenys išvilojami sulaukus nusikaltelius kambučio. Statistiniai duomenys rodo, kad telefoninis sukčiavimas išlieka vienų žalingiausių sukčiavimo būdų. Per pirmus trešių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti tokią sukčiavimo nuostolį gyventojams siekia 71 milijonų eurų. Pastebime, kad nufišingo dažniau nukenčia jaunesni, darbingo amžiaus Lietuvos gyventojai, o ir vyksta jis ko ne visą parą, tuo metu vyresnius nuo 65-ųjų metų asmenys dažniau apgauna telefoniniai sukčiai, telefoninio sukčiavimo atveju dažniau pasitaiko darbo dienomis, antroje dienos pusėje, o šeštadieniais ir sekmadieniais. Tik pavieniai atvejai. Todėl galima sakyti, kad savaitgaliais telefoniniai sukčiai ilsisi - svarbiausia - būdumas. Apgaulinguose pranešimuose pateikiamas nuorodos vedai suklastotas svetainės, kurios atrodo panašius į tikrus institucijų ir bendrovių interneto puslapius. Jeigu gautas trumposi žinotės araiškai jums atrodo įtartini, būtinai patikrinkite informaciją oficialiose organizacijų svetainėse ar susisiekia pagal jų kontaktinę informaciją. Sukčiai kone nuola tobulina savo įgūdži bei strategijas. Vis dėlto nepasiduoti jų atakoms. Įmanoma, o svarbiausia prevencijos ir saugumo priemonį išlieka būdumas bei atidus gautos informacijos tikrinimas. Apsisugoti nuo sukčių padeda ir žmogiškiai ryšiai, nepakliūti į finansinio sukčiavimo pinkles neretai pavyksta vien tik sustojus, pagalvojus ar pasitarus suartimų žmogumi.