SPEAKER_00 0:00

Kas susirink staikos dividendus. Bent naftos kaina šiuo metu laikosi tie 72 jovė dolerių už barelį riba, nors Irano konflikto pikėjai kainavo net 126 dolarius. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad rinkos jų paskelbė pergalė prieš energetinį šoką. Tačiau realybė hormuzos sąsiauryje vis dar gerokai sudėtingesnė. Laivų srautas dar tik pradeda atsigauti. Ar jau tikrai energetikos krizė baigėsi ir kas iš to laimėtų daugiausia. Jotavė ir Irano susitarimas buvo ilgai laukas ženklas rinkoms, tačiau situacija tebėra trapi. Tolesnis derybos vis nutrūksta dėl Israelio, jotavė ir rano smūgių. Žalos patyrė ir komerciniai laivai. Nepaisant to, per hormuzos sąžiūrį plaukiančių laivų skaičius nusekliai didėję. Per pastarą savaitę jų praplaukė apie dužus, vos ketvirtis įprasto sroto. Tačiau konflikto įkarštyje šis skaičius buvo artimas nului. Jei palabos laikysis, laivų srautui visiškai atsigauti gali reikėti ir pusės metų ar nedaugiau. Suskystintų dujų rinkoje optimizmą kelią kataro planais antikinai greitai atnaujinti eksportą, tačiau visiškas atsistatymas užtruks dėl padarytų žalos gamybiniams pajėgums. Tapios paliaugos ir greito atstatymo reikalaujantys žemės atsargų lygis nyeliais naftai greitai grįžti prieš 60 dolerių už barelį kainos. Kita vertus, dabartinės kainos yra pakankama į žemos, kad skatintų rinkų optimizmą. Kas laimi daugiausia. Daugiausiai situacijos normalizacijos laimė energijos importuotojai, ypač besivystančios Azijos rinkos bei Europa. Senasis žemynas metų pradžioje buvo itin mėgstamas investuotojų. Tačiau naftos krizė ir gana griežta atsebė reakcijai padidėjusią infliacija privertė Europos rinkas atsilikti. Žemesnės energijos kainos normalizuoja situaciją. Gerėją tradicinės pramonės perspektyvos didėją gyventojų perkamo į galia. Tsebė taip pat turės gerokai mažiau argumentų toliau didinti palūganas. Rinkos tikėsi dar vieno padidėjimo iki metų pabaigos, tačiau vanagų pozicijos parčiai silpnėje. Sektorių lygmenių pirmiausia sureagavo oro linijos ir transporto bendrovės. Palėbų paskelbimo dieną Junait Air Line akcijos kilo apie 3 procentai, oro el carabinė daugiau nei 4 procentais. Mažesnės energijos kainos reikš ir geresnės vartojimo perspektyva centrą metų pusmetį. Jo tavėjai Europos vartotojai turės daugiau laisvų pajamų ne pirmo būtinumo prekiams, cikliški sektoriai įgaus teigiamą postumį. Pramonės bendrovėms tai reiškia mažesnės sąnaudas ir geresnės maržas net ir be didesnio pajamų augimo. Šios tendencijos jo atispindi mažos kapitalizacijos įmonių rezultatuose. SP mažos kapitalizacijos indeksas birželį lenkia rinkos rezultatus ne 10 procentinių punktų. Energetikos seorių situacija priešinga. Ne persijos įlankoje esančios energetikos žaliavas išgaunančios kompanijos krizės metu gavo daug papildomų pajamų, tačiau nepluoti pelnai pamažu traukėsi, o nuo paleaubų paskelbimo SP energijos indeksas mukoš 6 procentais. Žemesnės energijos kaino suteikia daugiau manevo laisvės ir federaliniam rezervui. Taip svarbu investicijų būmo kontekste. Tokie ciklai visada baigėsi sugrieštinus pinigų politiką, kai finansuoti papildomas investicijas tampa per brangu. Paliabos nupirko daugiau laiko vystyti diverslo modelius. Kita vertus, net ir be energijos kainų jo tave infliacija yra per aukštą, grįžimas į metų pradžią. Taikos dividendas yra realus, betidelė dalimy įskaičiuotas kainose. Didžiausia poveikį pajus Europa bei mažos, cikliškos bendrovės, kurios labiau spaudė tiek aukštos energijos kainos, tiek grėžėjančios finansavimo sąlygos. Kita vertus, Europa labai ribotai dalyvauja didrandinėse, tatazijos ir jo tavėinko toliau dominuos. Rizikų, kad paliabos subirės, o energija pabrangs, tebėra daug. Jei palobos laikysis, būlių rinką pasieks vis daugiau sektorių, tačiau energijos situacijai paštėjus gali susiruoti į rinkos nuilėtinių deakcijų pozicijos.