SPEAKER_00 0:00

Savarankiškumo ekonomiką. Ar išsivstumėte be kitų finansinės pagalbos. Palyginti su 2023 mais, beveik dešimtadalių padaugėjo gyventojų, galinčių finansiškai išsiversti be kitų pagalbos. Tokios duomenis atskleidžia reprezentatyvankai inicijuota apklausa, kurios pagrindų apskaičiuotas gyventojų finansinės sveikatos indeksas. Trešdalis gyventojų sako, kad yra bent iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir neišsiverstų bendrosos pusės, tėvų ar valstybės pagalbos. Pastarėjų metai daugeliui pilinė, kad finansinis saugumas prasideda ne tik nuo pajamų, bet ir nuo pasirengimo netikėtoms situacijoms. Užitęs ekonominiai sukrėtimai paskatino gyventojus daugiau dėmesio skirti gebėjimui finansiškai atsirenti į save ir būti mažiau priklausomiems nuo išorės pagalbos. Sakos Vatban. Finansų instituto vadovė jų ratės vilkėni tyrimo duomenėmis. 60 procentų gyventojų jaučiasi galintys finansiškai pasirūpinti savimi. Dar 27 procentai teigė tai galintys padaryti tik iš dalies, o 6 procentai pripažįsta, kad be kitų pagalbos financiškai neišsiverstų. Pirmą kartą matuojant finansinės sveikatos indeksą 2023 m. dėl savo finansinio savarankiškumo buvo užtikrinti 54 procentai gyventojų, o 40 procentų teigia bent iš dalies esantis finansiškai priklausomų nuo kitų savarankiškumas. Nauja finansinio saugumo forma. Jo trvilikinės teigimu ši tendencija atspindė platesnį visuomenės pokytį, kurį būtų galima pavadinti savotišką savarankiškumo ekonomiką, augantį žmonių poreikį turėti daugiau kontrolę savo finansiniame gyvenime. Anksčiau finansinis stabilumas dažniau buvo siejamas su išoriniu saugumu, valstybe darbiau ar šeimos parama. Šiandien vis daugiau žmonių saugumo pirmiausia sieja su savo pačiu finansinių pasirengimu, sukaupų rezervu, stabilesnėmis pajamomis, mažesniais finansiniais įsipareigojimais. Komentuojas Vidban finansų instituto vadovė pasak jos finansinis savarankiškumas nereiškia, kad žmogus visus sprendimus turi priimti vienas. Grįčiau tai reiškia didesnį atparumą netikėtose situacijose, kurį stiprina ne tik pajamų augimas, bet ir nuosiklus finansinis pasirengimas. Žmonės daugiau dėmesio skiria rezervui, taupimui, investivimui, finansinių įsipareigojimų valdymui. Finansinis saugumas vis dažniau suvokiamas kaip aktyvus veiksmas, o ne savaime suprantama būsena. Pažymia jo trvilkinė. Reprezentatyvų Baltijo šalių ir Švedijos gyventojų tyrimo 2026 m. sausio MNS vedbanko sakymų atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė kantą. Tyrimo metu buvo apklausti šeši tūkstančiai respondentų visose šalyse. Lietuvoje apklausoje dalyvavo vienas tūkstantis respondentų tyrimo rezultatai reprezentuoja 1875 m. amžiaus šalies gyventojų nuomonės ir vertinimus.