Kaltė ir gėda - dvi graužatys, kurioms save vis atiduodam. Abi reikalingos, nes ženklina elgesio ribas bendruomenėje, tačiau perdėtos jos rodo, kad vertinam save neadekvačiai.
Jei kaltės jausmas gali būti laikinas, nes yra būdų ją ištaisyti, gėda įklampina ilgam ir verčia abejoti savo verte. Tada bijome ir akių kontakto, ir vengiame artimųjų, ir visaip kitaip save baudžiam. Tai pavojinga.
Psichologas Gintaras Šmatavičius primena, kad blogų jausmų nėra. Yra gerai jausti kaltę, jei ji tikra, gerai netgi parėkauti, jei bijom ar pykstam. Bet gėdos jausmui dažniau užpuolant, jis siūlo vis savęs paklausti "na ir kas? na ir kas jei aš "toks"?".
Gero klausymo!